Mano trys sekundės dangaus, buvo dešimt sekundžių veidrodžio Estijoj, po to matėm prezidentę, radom jūrą, dar truputį vaikystės, baseino, senų naujų draugų ir daug, daug galvojimo. Tiek džiaugsmo buvo laukime ir net keista, kiek jo dabar išsivežu kišenėje. Trys dienas atkalbėjau savo anglų egzaminą įvairiomis temomis, išsilaikiau ir rusų, nes kioskuose taip paprasčiau, o šiaip tai dar kartą laimėjau gyvenimą ir ramybę. Kai jau galvoji, kad geriau būti negali, pamatai, kad grįši jau į vasarą namuose! #jaunimopolitikajėga #dirbtvardanlietuvosdarirkaipapsimoka #пасха #youthpolitics #lijot
Pavariau pozityvo, o dabar apie šlapdribą ir tamsą. Kartkartėmis būna sunku, kaip baisiai man tuomet nepatinka su žmonėmis apie tai kalbėtis ir vietos, kur dėtis nebūna. Tiek liūdna, bet net nežinai dėl ko liūdi, vėliau protui pragiedrėjus supranti, nekartoji klaidų, geriau paskaičiuoji laiką ir toliau kvėpuoji saulę. Vis dar su didele baime prisimenu rudenį, kai šokiuose partneris vis prašydavo manęs atsigauti, o aš pykdavau ant jo, pati nesuprasdama kas man, vėliau viskas važiuodavo žemyn, po to vėl aukštyn ir vėl žemyn. Man patinka kalbėti apie rudenį ir sunkiausius momentus, nes tai praeitis, apie jį kalbėdama lyg ir skleidžiu mintį: ,,ei, su manim jau VISKAS gerai. TADA buvo tikrai labai blogai, bet jau DABAR tai viskas čiki." Ir meluoju toliau, dažniausiai net ironizuoju savo šūdiniausias dienas, nes taip lengviau jas perteikti kitiems, gal ne tiek perteikti, kiek kitiems lengviau priimti. Tiesa ta, kad visiems visokių dienų būna, aplink mane yra tiek žmonių, kuriuos taip noriu traukti iš tos tamsos, bet nusvyra rankos supratus, kad neturiu jėgų. O kartais ir pati vėl įkrentu, kol kabariojuos, esu labai dėkinga už pagalbą artimiausiems. Nuotrauka iš vienos tokių dienų, kai sielą gydžiau vakariniais pasivažinėjimais, čipsais ir kokybiškais pokalbiais. Iš tikrųjų niekas taip nepadeda, kaip žmonės, kurių, atrodo, tokiomis akimirkomis norisi mažiausiai. Ateina praeina, o aš truputį po truputį tvirtai žengiu pirmyn. Nemėgstu skųstis ar verkti, bet pasidalinti mintimis paskatino vis skaitomi @emilepetr įrašai. Nueikit, pasekit ir paskaitykit, nes ji kol kas man yra vienintelis pažįstamas šaltinis, iš kurio ir apie save daug sužinojau ir apie kitus. Gal kada daugiau susikaupsiu parašyt, bet kol kas tiek iš manęs (nes iš Emilės tikrai dvigubai gėrio į save susirinksit!) P. S. Jei kam nors relatinat ir jums jau labai liūdna - tai normalu, kreipkitės pagalbos, paskaityk info kaip sau padėti, nueikit pasportuoti ar dar ką susigalvokit daryt, tik jokiu būdu neužsidarykit. Peace and love. ♥
