“Melskimės”, “nes mūsų gyvybės rūpi” | Atviras laiškas visiems ugdantiems vaikus

Kai įvyko teroristų išpuolis Paryžiuje, Prancūzijoje, buvau Taivane, viena geriausių mano draugių buvo Turkė. Pirma Lapkričio 13d. Ryte perskaičiusi naujienas, pagalvojau apie savo drauge, kuri anksčiau pasakojo ir apie išpuolius Turkijoje, iškilo nepaklaustas klausimas. Kaip ir dauguma žmonių ant savo facebook’o profilio nuotraukos užsidėjau Pranūzijos vėliavos spalvų efektą. Parašiau savo draugui juodaodžiui iš Paryžiaus,pasiteiravau ar jo šeima nesužeista ir sveika (atsimenu minėjo, jog jo sesės labai išsigandusios). Nebe pamenu, bet paieškojus surastumėte ir kokį nors įrašą, kuriame pasidalinau, komentavau ir išreiškiau savąjį “Melskimės už Paryžių” hashtag’ą.

Pietums susitikau su drauge turke, vengiau jos ko nors klausti, bet kalbą ji pradėjo pati. Pasidalino mintimis, kad jai teko facebook’e perskaityti amerikiečio komentarą, kuriame jis pareiškė, jog visi musulmonai turėtų mirti. Mano draugė, kuri šiaip yra emociškai stiprus žmogus, su ašaromis akyse išsiliejo man, pamenu, pasakė, jog jei visi, vien tik Turkijoje gyvenantys, musulmonai norėtų europiečių mirties, mes Europoje seniai būtume mirę. Ašaroms pradėjus riedėti greičiau ir gausiau, ji pareiškė, jog jai baisu dėl savo šalies piliečių, jei liūdna ir pikta, kad prieš tai įvykus sprogimams Turkijoje, niekas neprašė melstis už Turkija ir facebook’as tokių efektų neturėjo, ji pareiškė, jog bijo “visuotinio musulmonų nekentimo”. Nuraminau ją. Po poros valandų, jau sėdint jos namuose, ji atsuko telefoną, kuriame buvo žinia, jog Londono traukinių stotyje vienas vyras nustūmė į važiuojantį traukinį moterį su hidžabu (Musulmonių kūno apdangalas, kuris atidengia tik moters akis). Puikiai atsimenu tą vaizdo įrašą, taip pat pamenu, jog moteris laimingai išvengė didelių kūno sužalojimų (nors visu kūnu atsitrenkė į pravažiuojantį traukinį). Bet mano draugė pasakė sakinį, kuris įsirėžė į mano galvą ilgam: “Matai, tai prasideda”. Supratau, jog ji tuo metu šnekėjo tik apie “visuotinį musulmonų nekentimą”, bet dabar suprantu, jog jos žodžiai man įsirėžė dėl to, jog pasaulyje prasidėjo visuotinė neapykanta, viskam. Nors Turkija po paskutinės atakos Stambulo oro uoste ir gavo savo facebook’o efektą ir garsiausi pasaulio pastatai pasipuošė vėliavos spalvomis. Tai neapykantos nesustabdė.

  • Turkijoje nuo teroristų išpuolių iš viso žuvo 230 žmonės.
  • Paryžiuje žuvo 130 žmonių.
  • Briuselyje žuvo 35 žmonės.
  • Vakar naktį Taivane , traukinyje sprogo bomba, sužeisdama apie 30 žmonių.
  • Vakar Dalase buvo nušauti 5 žmonės.
  • Ukrainoje, prieš pora metų, prie Maidano kilus susirėmimui pareigūnų buvo nušautas gydytojas bandęs padėti sužeistajam.
  • Kiek pabėgėlių vaikų žuvo ir dar žus bandydami išsigelbėti nuo mirties namų šalyje?

Visi šie pastarųjų metų įvykiai sukėlė milžinišką bangą internete. Asmeniškai sekiau tik facebook’ą ir komentarus įvairiuose internetinės žiniasklaidos puslapiuose. Visi keitėsi savo nuotraukas šalių vėliavų spalvomis išmargintais efektais, dalinosi ,pastatų apšviestų nukentėjusių šalių vėliavų spalvų, nuotraukomis, bet svarbiausiai… Dalinosi “Melskimės už…” ar “Kažkieno gyvybės rūpi”. Visi šie hashtag’ai turėjo savo pradžią ir buvo labai sėkmingi, jie pasklido greitai ir, manau, buvo sukurti iš gerų norų, bet niekas nesuprato ir gal vis dar nesupranta, kokią neapykantą pasėjo/-a. Nebandau nuginčyti minties, jog reikia pagerbti žuvusius, bet reikia pagerbti visus žuvusius ir pagarba žuvusiems neturi tapti paskata žudynėms.

Lapkričio 14d. grįžusi namo po popietės, praleistos su drauge turke, aš nusiėmiau tą Prancūzijos vėliavos spalvų efektą nuo savo nuotraukos ir atsitikus kitiems sprogimams Turkijoje, stengiausi jais visais dalintis savame facebook’e. Žinojau, kad gal dauguma žmonių net nepaspaus tos nuorodos, bet tikėjau, kad tie, kurie paspaus supras, kiek daug žmonių mirė ne vien tik Europoje (ironiška, mano draugė turkė visuomet mane pašiepdavo, kai Turkijos kalbėdama, neįtraukdavau į Europos ribas). Neesu ir nenorėjau būti žmogumi, kuris parodys saviems skaitytojams, facebook’o draugams, kad pasaulis žiauri vieta, kad žmonės miršta kiekvieną dieną labai dideliais kiekiais. Ne vien tik Afrikoje iš bado, Brazilijos favelose dėl susirėmimų tarp narko gaujų, ne vien tik teroristų organizuotuose sprogimuose, ne vien tik susišaudymuose,  ne vien tik pilietiniame kare.

Taip, pasaulis toks yra, vieni miršta, kiti gimsta, treti sako, kad žemėje nebetelpa tiek žmonių. Jie sako, jog gerai, kad atsitinka įvykiai, kurie paskatina žmonių mirties skaičiaus augimą. Gal, gal žemė taip valosi, gal čia Dievo atpildas už visas mūsų nuodėmes ir gamtos niokojimą nuo pramonės perversmo… Bet ne mums spręsti kieno gyvybės yra vertingesnės, kurie žmonės atsižvelgiant į jų kilmę ar odos spalvą gali mirti ir kurie ne. Todėl visų žmonių, kurie turi facebook’ą, visų, kurie skaito šį mano rašinį, prašau, prieš pasidalindami hashtag’u (kad ir koks jis bebūtų populiarus Amerikoje, Turkijoje ar Belgijoje) pagalvokite, jei turite vaiką, kuris pasidalino tokiu hashtag’u ar pasikeitė nuotrauką, paklauskite jo Kodėl? Paklauskite savęs Kodėl? Paaiškinkite vaikui, kas yra meilė, paaiškinkite, jog mirę žmonės mylėjo ir tą naktį vykdami metro nevirė iš neapykantos musulmonams. Papasakokite vaikui apie pasaulio religijas, leiskite jam ar jai pačiam surasti atsakymą, bet labai prašau, papasakokite jam viską, pasakykite, kad yra jo amžiaus vaikų garbinančių Alachą ir norinčių būti astronautais ar balerinomis, pasakykite, kad panašios mintys sukasi ir juodaodžių ar azijiečių vaikų galvose, šnekėkite, prašau. Kiekvieno iš mūsų pareiga yra išreikšti pagarbą mirusiems, tylos minute pagerbti kraupius įvykius, bet taip pat kiekvieno iš mūsų pareiga yra mąstyti ir padėti mąstyti aplinkui esantiems, mokykimės ir mokykime kitus. Jei jūsų vaikas išklausęs ar perskaitęs nuspręs pasidalint “Black lives matter” (Juodos gyvybės rūpi) ar “Pray for Brussels” (Melskimės už Briuselį) hashtag’u – nuostabu, nes jis jaus pareigą ir norą tuos žmonės pagerbti, bet pamatęs moterį su hidžabu, jis niekada jos nepastums į važiuojantį traukinį ir nusišypsos jai praeidamas, kaip ir jums šypsosi virtuvėje.

fotos-for-barcelona-sarah-white
Nuotrauka iš http://www.citypages.com

 

P.S. Turiu draugę musulmonę, jos paskatinta skaičiau koraną, tai padėjo suprasti religiją, bet neginu teroristinių idėjų. Turiu draugų juodaodžių, jie buvo “faini” dėl gerų šokių judesių, humoro jausmo, bet dėl to nepateisinu vakar Dalase atimtų gyvybių. Turiu draugų Prancūzijoje ir mano širdis sprogtų, jei jiems kas atsitiktų, bet dėl to nekaltinčiau religijos (Juk kažkada kryžiuočiai žudė ir dar baisiau, naudodami mano tikėjimo vardą).

ZAIJIAN

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s