Nesinori dėti taško. Praeities intarpas No.1

Būdama Taivane, rašiau tik apie pagrindinius įvykius, aprašinėjau tas akimirkas, kurios man būnant mainų moksleive, atrodė pačios svariausios. Tikrai gana dažnai skundžiausi kiek daug visko vyksta ir, nors prirašau virš 1000 žodžių (kas, beje, yra skaičius reikalaujamas nacionaliniame lietuvių egzamine), paraštėse vis tiek lieka tiek daug ypatingų dalykų. Nežinau, kiek tęsis mano šių intarpų serija, bet ji manau yra labiau asmeniška, nes rašysiu tam, kad neužmirščiau ir tam, kad prisiminčiau ir įvertinčiau tai, ką man davė kiekviena diena ir tie žmonės, kuriuos sutikau. Nerašysiu apie kiekvieną dieną 11 -oje mėnesių (gaila, bet daugumos jų jau net nebepamenu), bet dabar, ypač kalbant su būsimais mainų moksleiviais, vis prisimenu tas dienas, po kurių paaugdavau ir mano mąstymo ribos prasiplėsdavo. Remsiuosi savo dienoraščiu ir atmintimi, kol pastaroji dar manęs neapleido. Datų susekimui man pasitarnaus veidaknygės siena.


2015m. Rugpjūčio 23d.

11951116_10204887010996791_254957482148398946_n
Bandau susigaudyti šūsnyse lapų po 22val kelionės.

Mano rugpjūčio 23d. anais metais, buvo ne 12val diena, o 24val kelionės aplink pasaulį para. Lietuvoje, atsisveikindama su šeima ir draugais, be galo džiaugiausi. Kavinėje mama fotografavo mane su draugais ir jų nupintu ąžuolu vainiku, draugė mane apsikabinus papasakojo lašinukų istoriją: “Aš norėjau tau atnešti lašinukų arba lietuviško kumpio, bet nuvažiavau į vieną parduotuvę, jie jų neturėjo, tada važiavau į senamiestyje esančią mėsinę, bet ji nedirbo, nes sekmadienis, tai šnipštas iš mano gerų norų, bet esu čia ir per Kalėdas atsiųsiu siuntiniu tau tų lašinių.” Prie patikrinimo vartų stoviniavom neilgai, nes man taip baisiai knietėjo juos pereiti, skristi vienai pačiai, pagaliau “išsilaisvinti”. Tą akimirką aš negalvojau, kas manęs lauks, kai grįšiu atgal, man rūpėjo tik ta nežinomybė, laukianti po 20val kelionės.

“Dar neišeikime, dar pastovėkime, Juk neužmiksim, tikrai neužmiksime, Šitokį vakarą, šitokį lietų, Kaip gi paliksim, kam gi paliksime, Lašas po lašo ta lietu surinksime…” – skautai pradėjo dainuoti tai, ką dažniausiai dainuojame visų stovyklų pabaigoje, tai, kas turi milžiniškai stiprią emocinę galią, mane tai sujaudino, labai, bet nesusigraudinau. Mano mama apsiverkė, draugai irgi nušluostė po ašarą, paskutinį sykį metams apsikabindami. Oro uoste, jau praėjusi patikrą nusprendžiau, kad man reikia lietuviško žurnalo kelionei ir nusipirkau “legendų” žurnalą, jį skaičiau visus metus, dar kartelį atsiverčiau ir grįždama.

Nuskridau iki Turkijos, ten paranojiškai laukiau 6val. Nemiegojau, rašiau, skaičiau “legendas”, padėjau vienam senam britui užsidėti sunkią kuprinę, man palinkėjo sėkmės. Vis kas 15min tikrinau, kur ir kad bus mano skrydis, o švieslentė tapo mano geriausia drauge, bent jau tomis valandomis. Nuėjusi iki išskridimo vartų, likus 10min iki įsodinimo pradžios, pamačiau, kad ten vis dar vykdomas įsodinimas į kažkokią Afrikos šalį. Atsisėdau priešais Azijos bruožų turinčių merginų ir angliškai paklausiau ar jos skrenda į Taipėjų, atsakymo sulaukiau rusiško: “ja nigavariu paangliski”, galėjau bandyti savo rusų kalbos žinias, bet iš jos veido išraiškos supratau, kad geriau nereikia.

Po dešimties minučių pamačiau pirmuosius mėlynus švarkus, priėjusi prie būsimų draugų (aka šeimos narių metams) labai netvirtai, bet su viltimi tariau: “Hello”. Antonia iš Brazilijos atsisuko, pasižiūrėjo į mano Rotary švarką ir nusišypsojusi puolė mane apsikabinėti ir bučiuoti. Šis žmogiškojo kontakto antplūdis buvo keistas, po tų 6val praleistų su skrydžių švieslente ir “legendomis”, bet tą akimirką aš pasijaučiau saugi. Buvau visiškai rami dėl tolimesnės kelionės raidos.

Įsėdus į autobusą, kuris mus vežė link lėktuvo, buvau apkabinėta braziliškais, prancūziškais ir netgi turkiškais mainų moksleivių ženkliukais. Girdėjau šių šalių kalbas aplink ir ne kartą į mane buvo atsisukta ir kreiptasi viena iš jų. Lėktuve dvi turkės turėjo vietas prie avarinio išėjimo, tad mes visi (berods 8-10) moksleivių susirinkom ir šnekėjom, stiuardai mus varė ir bandė nutildyti… Bandymai buvo nesėkmingi. Vėliau daliai mūsų nuėjus pamiegoti, likau dviese su Betül (Betciul) ji man pasakojo apie Turkijos politinę sistemą, aiškino, kokie didingi yra senieji pastatai ir šventyklos Stambulo ir kitų didžiųjų miestų centruose ir kaip į juos nėra investuojama, taip pat ji papasakojo, kaip žmonės skirsto save į europiečius ir ne europiečius pagal gyvenamąją vietą. Buvau sugundyta turkiško maisto pasakojimais, o mainais jai pasakojau apie Baltijos kelią, D. Grybauskaitę, partizanus ir tai, kaip Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija nepasidalija savo nacionaliniais valgiais.

Nusileidus Taipėjuje, visi drauge praėjome patikrinimą. Aplink mane visi vaikai video būdu skambino  savo tėvams, rodė mane ir savo kalbomis pristatinėjo “draugę iš Lietuvos”, tikriausiai, tą kartą girdėjau daugiau skirtingų Lietuvos pavadinimų pasakytų per tokį trumpą laiką nei bet kada iki šiol.

O vėliau jau įvyko pirmasis mano susidūrimas su taivaniečiais ir Taivano Rotary, buvau pasimetus, kai jie draugiškai visi iš eilės mane apsikabino, nes skaičiau ir buvau prisakyta, pati taip nedaryti. Vėliau buvo nufotagrafuota ta nuotrauka viršuje ir dar daug kitų. Nuėjus pavalgyti buvau šokiruota kainų, bet vėliau atsikvėpiau supratusi, jog 38 taivano doleriai yra 1 euras. Sėdint prie didelio stalo, visi man įteikinėjo mielas smulkmenas, vėl fotografavosi ir stebėjo kaip man sekasi valgyti su lazdelėmis, vienas, labiausiai man pirmomis minutėmis padėjęs žmogus, irgi mane vertino…

11903804_10204887008116719_6023127493246396384_n

Ištrauka iš mūsų pokalbio:

– Kuo Lietuva dabar labai garsi pasaulyje?

– manau, kad daug kas pasaulyje vertina ir naudoja mūsų gamintus lazerius, mes netgi turime mini Silicio slėnio atitikmenį mano mieste.

– O aš manau, kad garsiausi pasaulio modeliai yra lietuvės..

– Tikrai? Na mes turėjom pora merginų, kurios tikrai debiutavo pasaulio mados žurnaluose ir yra žinomos…

– Nejaugi? Pamačius tave netikiu, kad tik pora…

*Tada – tas nejaukus juokas. Aš pasitikslinau ar tai buvo komplimentas ir sulaukusi teigiamo atsakymo, atsiprašiau už savo objektyvias įžvalgas*

 

 

2016m. Rugpjūčio 23d.

14107753_1250640961621956_1727269711093919427_o

Šios dienos didžiąją dalį praleidau mokydama vaikus anglų kalbos stovyklėlėje, prisimenu, jog šokom pagal “just dance” ir leidom vaikams vaikytis antis žaidimų aikštelėje, buvo be galo gražus oras ir daug juoko.

Ironiška tai, kad tą pačią dieną po metų aš susitikau su dauguma skautų, kurių buvau nemačius metus, nors jau daugiau kaip pora mėnesių buvau grįžusi į Lietuvą. Gal atsitiks taip, kad rašydama apie savo dienas metų skirtumu, aš patvirtinsiu teoriją, jog viskas eina ratu ir metai iš metų darai skirtingus dalykus, bet viskas turi vadinamąjį “raštą”, kuriuo įvykiai kartojasi.

Nuotrauka daryta “Pasakos” kino teatre, jame po darbo atėjau žiūrėti filmo “Misija: Baltijos kelias.” Vienas iš kelionės per Baltijos šalis ir šio filmo bendraautorių yra skautas, dėl to gavome rezervuotas vietas. Nuotraukoje matote taivanietišką pakabutį ant mano kaklo. Tie, iš skaitančių ir matančių mane kiekvieną dieną mokykloje, gali jums patvirtinti, kad aš su juo nesiskiriu. Gavau jį prieš išvažiuodama iš savo antrosios host mamos, tai apsaugos ir harmonijos pakabutis, pagamintas iš Taivane labai populiarios medžiagos – nefrito.

Diena baigėsi pasivaikščiojimu po Vilniaus senamiestį ir pokalbiu su nuostabiu žmogumi, sėdinčiu man iš dešinės. Jeigu gana stipriai mylėjau Lietuvą būdama Taivane, po šios filmo peržiūros džiaugiausi vėl turėdama galimybę tą meilę Lietuvai maitinti, savo šalyje, sava kalba. Džiaugiuosi, jog aplink mane tiek daug lietuvybę puoselėjančių, bet ir super tolerantiškų žmonių.

P.S. Šiandien su Betül kalbėsime skype’u, pirmą kartą po keleto mėnesių, laukiu nesulaukiu ir bėgu ruoštis matematikos kontroliniui.

ZAIJIAN 😉

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s